Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio renginys vyks Klaipėdoje: sugužės Europos elitas
Jau šią savaitę Klaipėdoje planuojama iškilmingai paminėti Lietuvos sunkiosios atletikos sporto šimtmetį – spalio 14 dieną vyks didžiulis tarptautinis sunkiosios atletikos turnyras „Baltijos taurė“, atvyks Europos sunkiosios atletikos federacijos vadovai, dalyvaus 12 užsienio valstybių sportininkai, Lietuvos rinktinė, taip pat bus pagerbti Lietuvos sunkiajai atletikai nusipelnę asmenys.
Renginys vyks Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre (Sportininkų g. 46).
Apie planuojamą turnyrą kalbamės su Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generaliniu sekretoriumi Modestu Šimkumi ir Lietuvos sunkiosios atletikos vyr. treneriu Vincu Šlevinskiu.
Kokių šalių sportininkai atvyks į Klaipėdą?
Modestas Šimkus: Laukiame atvykstant Serbijos, Sakartvelo, Izraelio, Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Moldovos sportininkų. Dar turbūt atvyks ir ispanai. Tikėtina, kad dalyvaus 12 šalių sportininkai.
Planuoja atvykti pajėgiausi Sakartvelo sportininkai. Šios šalies atstovai pastaraisiais metais dominuoja tarp pasaulio sunkiosios atletikos atstovų. Į Klaipėdą turėtų atvykti tikrai ne vienas pasaulio ir Europos sunkiosios atletikos prizininkas.
Kas iš Lietuvos sunkiosios atletikos lyderių gali mesti rimtą iššūkį šiame tarptautiniame turnyre?
Vincas Šlevinskis: Iššūkį gali mesti Tokijo olimpinių žaidynių 12 vietos laimėtojas, Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas Arnas Šidiškis, nuolatinis pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis, Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas Irmantas Kačinskas, Europos jaunimo čempionė gargždiškė Lijana Jakaitė, šių metų Europos 6 vietos laimėtoja ir pasaulio 10 vietos laimėtoja anykštietė Gintarė Bražaitė.
Dalyvaus ir dar būrys kitų pajėgių ir perspektyvių Lietuvos sunkiaatlečių. Veiksmo ir konkurencijos tikrai netrūks.
Tokio lygio turnyrai, kai atvyksta 10-12 šalių pajėgūs sportininkai, – labai naudingi kiekvienam sportininkui. Tai – neįkainojama patirtis ir galimybė atsiskleisti, įrodyti, ką gali.
Dalyvaus daugiausia suaugusieji sportininkai, tačiau amžiaus ribojimo nėra, gali dalyvauti ir jaunesni atletai.
Dalyviai varžysis penkiose olimpinėse svorio grupėse. Moterys: iki 49 kg, iki 59 kg, iki 71, iki 81 kg ir per 81 kg. Vyrai: iki 61 kg, iki 73 kg, iki 89 kg, iki 102 kg ir per 102 kg.
Modestas Šimkus: Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio minėjimas – pagrindinis šių varžybų akcentas. Norime paminėti tikrai šlovingą mūsų sunkiosios atletikos sporto istoriją, pasiekimus, pasidžiaugti iškovotais medaliais pasaulio ir Europos čempionatuose ir net olimpiniais medaliais.
Turime garbingo amžiaus sunkiaatlečių, buvusių Tarybos sąjungos čempionų ir prizininkų, gerinusių Europos ir pasaulio čempionatų rekordus. Lietuvos šimtmečio proga norime pagerbti labiausiai nusipelniusius asmenis, palikusius gilų pėdsaką mūsų sporto šakos istorijai.
Spalio 14 dieną (šeštadienį) turnyras „Baltijos taurė“ Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre (Sportininkų g. 46) prasidės nuo 9 val. ir su pertrauka, kurios metu vyks nusipelniusių asmenų pagerbimas, vyks iki 19 val.
Vincas Šlevinskis: Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio renginį Klaipėdoje organizuojame neatsitiktinai – juk šiame mieste yra ir sunkiosios atletikos mini centras, sportuoja vieni stipriausių Lietuvos sunkiaatlečių.
Modestas Šimkus: Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos būstinė ir mini centras įkurtas Klaipėdoje jau bemaž 20 metų, turi gilias tradicijas ir čia yra sukurtos geriausios sąlygos sportuoti sunkiaatlečiams.
Vincas Šlevinskis: Reikia padėkoti viso to pradininkui – Bronislavui Vyšniauskui, kuris ir sukūrė visa tai. Juk visi didžiausi sunkiosios atletikos rezultatai pasiekti su Bronislavu Vyšniausku, o aš esu tik jo darbų tęsėjas. Jei viso to nebūtų sukūręs B. Vyšniauskas, vargu ar dabar, švęsdami sunkiosios atletikos šimtmetį, galėtume džiaugtis tokiais mūsų sunkiaatlečių pasiekimais.
Bronislavas Vyšniauskas visada mums, sportininkams, skiepijo tai, kad turime tobulėti ne tik fiziškai, bet ir tobulėti kaip asmenybės, kreipti didelį dėmesį į mokslus – kone visi rinktinės nariai, kurie treniravosi Klaipėdos sunkiosios atletikos mini centre, baigė mokslus Klaipėdos universitete. Turime ir magistrų.
Mes, jaunosios kartos treneriai, taip pat skatiname savo auklėtinius studijuoti universitete, kad baigę sportinę karjerą turėtų galimybę save realizuoti kitose srityse. Būna ir taip, kad sportininkai spyriojasi, nenori studijuoti universitete, bet šiek tiek labiau paraginus, paspaudus – baigia mokslus ir vėliau jau padėkoja, kad atvedėme į protą ir turi išsilavinimą.
Labai tikimės, kad Klaipėdoje sunkiaatlečių sąlygos per pastaruosius metus pagerės – Paryžiaus Komunos gatvėje naujoji valdžia pastatys specializuotą sunkiosios atletikos sporto salę.
Joje galėtų sportuoti ir sparčiai populiarėjančios „Cross fit“ atstovai, ir fizinį pasirengimą gerinti kitų sporto šakų atstovai.
Tokia sporto salė paskatintų jaunimą rinktis sunkiąją atletiką, o per masiškumą galėtume išgryninti daugiau talentų, išauginti lyderių. Šiuolaikinis jaunimas nori geresnių treniruočių sąlygų, nebenori lįsti į rūsius ar treniruotis kur nors po tribūnomis. Pasišventimas yra geras dalykas, bet vien pasišventimu toli nenuvažiuosi.
Nepamirškime ir to, kad Klaipėda jau yra patekusi į Europos sunkiosios atletikos žemėlapį: buvo organizuoti net keturi Europos čempionatai – jaunių (iki 15 ir iki 17 metų) ir jaunimo (iki 20 ir iki 23 metų). Buvo atliktas milžiniškas darbas. Reikia tęsti B. Vyšniausko darbus ir stengtis sudaryti sportininkams geriausias sąlygas.
Modestas Šimkus: Su Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentu Vytautu Čepu buvome nuvykę į Vilnių, susitikome su Nacionalinės sporto agentūros direktoriumi Mindaugu Špoku. Siekiame, kad vėl būtų finansuojamas sunkiosios atletikos mini centras ir Klaipėdoje vėl, kaip ir anksčiau, galėtų gyventi, sportuoti ir čia savo meistriškumą kelti pajėgiausi Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės nariai. Šis centras anksčiau buvo finansuojamas, bet po sporto reformų finansavimas nutrūko. Darome viską, kad vėl tai būtų atkurta.
Daugybę kartų girdėjome ir kone kiekvienas, nors šiek tiek besidomintis sunkiosios atletikos sportu, puikiai žino apie Lietuvos sunkiaatlečių pergales Europos, pasaulio čempionatuose, universiadose ir olimpinėse žaidynėse, o ką iš dabartinės kartos galėtumėte išskirti? Kokias matote Lietuvos sunkiosios atletikos ateities perspektyvas, pradedant skaičiuoti antrojo šimtmečio metus?
Vincas Šlevinskis: Lietuvos sunkiaatlečiai daugybę metų į Lietuvą vežė medalius iš prestižinių varžybų: Aurimas Didžbalis 2016 metais Rio de Žaneiro olimpiadoje pelnė bronzos medalį, o prieš tai labai arti olimpinio medalio buvo ir Ramūnas Vyšniauskas – 2004 metais Atėnuose jis buvo penktas. Iš viso R. Vyšniauskas dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, kopė ant prizininkų pakylos laiptelio ir Europos čempionatuose, o paskutinis iš Lietuvos sunkiaatlečių olimpiadoje (2021 metais Tokijuje) dalyvavęs Arnas Šidiškis iškovojo 11 vietą.
Nepamirškime ir to, kad 2015 m. Aurimas Didžbalis tapo absoliučiu Europos čempionu, po to dar daug kartų dabinosi Europos ir pasaulio čempionatų apdovanojimais.
Žygimantas Stanulis tris kartus stovėjo ant Europos čempionatų apdovanojimų pakylos.
Tai čia tik apie suaugusiuosius, o kiek medalių iškovota įvairiuose Europos ir pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatuose, universiadose, sunku ir suskaičiuoti.
Dedame visas pastangas, kad ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turėtume Lietuvos sunkiosios atletikos atstovą.
Dar yra likę keli atrankiniai turnyrai. Gruodžio mėnesio pradžioje į Katarą vyks Irmantas Kačinskas, Lijana Jakaitė, Gintarė Bražaitė ir turbūt Arnas Šidiškis.
Auginamės jaunąją sunkiaatlečių kartą. Yra daug perspektyvių sunkiaatlečių ir Marijampolėje, ir Klaipėdoje, ir kituose šalies miestuose. Iš jų būtų galima išskirti praėjusių metų Europos jaunių iki 17 metų vicečempioną, Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinį Neilą Gineikį, taip pat perspektyvus Europos jaunimo čempionato 6 vietos laimėtojas klaipėdietis Karolis Stonkus, marijampolietis Žilvinas Žilinskas.