f

Posted on by admin
59423219_m

SPORTO ŠAKOS

Į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys arba šioje teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys mokiniai.
Už mokymąsi Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre bei už kitas atlygintinai teikiamas centro paslaugas mokamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio užmokestis.
Užmokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Klaipėdos „Viesulo“ sporto centras dirba pagal sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priedo ,,Mokymo grupių komplektavimas, pratybų valandų ir varžybų skaičius sporto mokymo įstaigose” reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ministro bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus.
Priėmimas sportuoti
Į rankinį priimami mergaitės ir berniukai nuo 9 metų;
Ugdytiniai į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami tėvų (globėjų) prašymu.
Treneriui kartu su prašymu pateikiamas ir sveikatos priežiūros įstaigos leidimas.
Prašymai sportuoti Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre priimami nuo rugsėjo 1 dienos.
Papildomas ugdytinių priėmimas į centrą gali būti vykdomas ištisus mokslo metus.
Į meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo grupes priimami ugdytiniai, atitinkantys Kūno kultūros ir sportininkų kvalifikacinius reikalavimus ir normas.
Ugdytiniai į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami ir iš jos atleidžiami direktoriaus įsakymu.
Kiekvieno vaiko priėmimas į mokyklą įforminamas direktoriaus įsakymu ir rašytine sutartimi, kurioje fiksuojama ugdymo programa, mokyklos ir tėvų (globėjų, rūpintojų) įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
Ugdymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais ir registruojama tam skirtame žurnale.
Ugdytiniai, atvykę iš kitų Sporto mokymosi įstaigų, priimami pateikę prašymą ir pažymą iš anksčiau lankytos mokyklos. Itin gabūs ugdytiniai trenerių tarybos siūlymu ir direktoriaus įsakymu gali būti priimami į aukštesnę sporto mokymo grupę.
Klaipėdos miesto tarybos nustatytas mokestis už užsiėmimus 2,90 Eur už vieną mėnesį.

Lietuvos sporto treneris
Artūras Juškėnas
(treniruoja berniukus)
tel. 8 685 08004
Lietuvos sporto trenerė
Rasa Juškėnienė
(treniruoja berniukus)
tel. 8 699 79658
Lietuvos sporto trenerė
Jolanta Mižutienė
(treniruoja mergaites)
tel. 8 684 78218
Lietuvos sporto treneris
Vidmantas Toliušis
(treniruoja berniukus)
tel. 8 699 07653
Lietuvos sporto trenerė
Auksuolė Stropienė
(treniruoja berniukus)
tel. 8 616 57876
Lietuvos sporto trenerė
Daiva Pakulienė
(treniruoja mergaites)
tel. 8 650 49442
Lietuvos sporto trenerė
Jovita Mikalauskienė
(treniruoja mergaites)
tel.8676 55802

Lietuvos sporto trenerė
Rasa Ramilienė
(treniruoja berniukus)
tel.8633 54758
Sporto treneris
Gintaras Cibulskis
(treniruoja berniukus)
tel. 8 671 92957

Rankinis – komandinio sporto žaidimas, kurio rungtynėse dvi komandos siekia pelnyti kuo daugiau įvarčių mesdamos kamuolį į priešininkų vartus. Aikštėje vienu metu žaidžia po septynis kiekvienos komandos žaidėjus (6 žaidėjai ir vartų saugas).

Istorija
Šiuolaikinio rankinio taisyklės susiformavo XX a. pradžioje. Pirmosiose taisyklėse rankinio rungtynėse žaisdavo po 11 kiekvienos komandos žaidėjų, aikštė buvo didesnė nei šiuolaikinė. 1928 m. Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (angl. International amateur Handball Federation, IAHF), 1936 m. rankinio turnyras pirmą kartą surengtas olimpinėse žaidynėse.
1946 m. Kopenhagoje įkurta nauja Tarptautinė rankinio federacija (angl. International Handball Federation, IHF), pakeistos taisyklės, sumažintas aikštės dydis bei žaidėjų skaičius, pradėti rengti salės rankinio turnyrai (nuo 1966 m. lauko rankinio pasaulio čempionatai neberengiami). 1972 m. vyrų rankinis vėl įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą, 1976 m. olimpine sporto šaka tapo ir moterų rankinis.

Rankinis Lietuvoje
1927 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdoje įvyko rankinio turnyras, kurį organizavo Gimnastikos sporto klubas MTV.1931 m. rugsėjo 28 d. Kaune LFLS stadione vykusioje moterų sporto šventėje „jo užbaigai mūsų moterys parodė naują žaidimą – handbolį“. Taip rašė to meto laikraščio „Mūsų sportas“ Nr.27.
Deja, prieškario Lietuvoje nebuvo organizuotos nė vienos oficialios rungtynės bei šalies čempionatas.
1931 m. pirmą kartą lietuviškai išspausdintos rankinio taisyklės (M. Paura, „Rankasvydis“).
1955 m. suorganizuotos pirmosios Lietuvos taurės varžybos, 1956 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas.
Kauno „Žalgirio“ moterų komanda yra 4 kartus laimėjusi TSRS rankinio čempionatą (1957, 1960, 1966 ir 1967 m.), vieną kartą TSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir 1968 m.). Vieną kartą TSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto“ komanda (1963 m.).
Kauno „Granito“ vyrų ir Vilniaus „Eglės“ moterų rankinio komandos yra po kartą laimėjusios tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę (1987 m. ir 1988 m.).

Rankinis Nepriklausomoje Lietuvoje
1991 m. Lietuvos rankinio federacija (LRF) pradeda savarankišką veiklą ir Berlyne steigiamajame Europos rankinio federacijos (EHF) kongrese priimama į jos gretas.
1992 m. Barselonoje LRF priimta į tarptautinės rankinio federacijos (IHF) tarpą. Tais pačiais metais pradėti rengti nepriklausomos Lietuvos čempionatai bei taurės turnyrai. Nugalėtojai bei prizininkai įgavo teisę dalyvauti Europos taurės turnyruose. Kaune surengtas pasaulio moterų B grupės čempionatas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos rinktinė.
1993 m. Lietuvos moterų rankinio rinktinė Norvegijoje XI pasaulio čempionate užėmė 13-ą vietą. Tais pačiais metais Taline įvyko I Baltijos šalių rankinio žaidynės, kur Lietuvos moterų rinktinė laimėjo pirmąją vietą, o vaikinai – trečiąją.
1996 m. II Europos moterų rankinio čempionate Danijoje Lietuvos rinktinė užėmė 12-ą vietą.
1997 m. XV pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje mūsų šalies reprezentantai užėmė 10-ą vietą.
1998 m. III Europos vyrų rankinio čempionate Italijoje lietuviai buvo devinti. Tais pačiais metais Europos mergaičių čempionate Bratislavoje Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1999 m. pasaulio mergaičių rankinio žaidynėse (dienose) Maskvoje Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalius.
2000 m. pasaulio merginų rankinio čempionate Kinijoje Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą.
2002 m. pasaulio kariškių rankinio čempionate Lietuvoje mūsų šalies rinktinė pelnė sidabro medalius. Tais pačiais metais XXIX IHF kongrese, kuris vyko Sankt Peterburge, LRF apdovanota IHF taure ir garbės diplomu už ypatingus nuopelnus plėtojant rankinį šalyje.

Lietuviai olimpinėse žaidynėse:
1976 m. Monrealyje olimpine čempione tapo Aldona Česaitytė-Nenėnienė.
1980 m. Maskvoje olimpinėmis čempionėmis tapo Sigita Mažeikaitė-Strečen ir antrąjį kartą A. Česaitytė-Nenėnienė. Ten pat sidabro medalį pelnė Valdemaras Novickis.
1988 m. Seule olimpiniu čempionu tapo V. Novickis.
Literatūra: http://lt.wikipedia.org/wiki/Rankinis


Bookmark the permalink.

Klaipėdos miesto „Viesulo“ Sporto Centras

2016 Visos teisės saugomos