f

Posted on by admin
DSC_5396

SPORTO ŠAKOS

Į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys arba šioje teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys mokiniai.
Už mokymąsi Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre bei už kitas atlygintinai teikiamas centro paslaugas mokamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio užmokestis.
Užmokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Klaipėdos „Viesulo“ sporto centras dirba pagal sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priedo ,,Mokymo grupių komplektavimas, pratybų valandų ir varžybų skaičius sporto mokymo įstaigose” reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ministro bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus.
Priėmimas sportuoti
Į graikų-romėnų imtynių sporto šaką priimami berniukai ir mergaitės nuo 8 metų;
Ugdytiniai į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami tėvų (globėjų) prašymu.
Kartu su prašymu pateikiamas sveikatos priežiūros įstaigos leidimas.
Prašymai sportuoti Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre priimami nuo rugsėjo 1 dienos.
Papildomas ugdytinių priėmimas į centrą gali būti vykdomas ištisus mokslo metus.
Į meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo grupes priimami ugdytiniai, atitinkantys Kūno kultūros ir sportininkų kvalifikacinius reikalavimus ir normas.
Ugdytiniai į Klaipėdos „Viesulo“ sporto centrą priimami ir iš jos atleidžiami direktoriaus įsakymu.
Kiekvieno vaiko priėmimas į mokyklą įforminamas direktoriaus įsakymu ir rašytine sutartimi, kurioje fiksuojama ugdymo programa, mokyklos ir tėvų (globėjų, rūpintojų) įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
Ugdymo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais ir registruojama tam skirtame žurnale.
Ugdytiniai, atvykę iš kitų Sporto mokymosi įstaigų, priimami pateikę prašymą ir pažymą iš anksčiau lankytos mokyklos. Itin gabūs ugdytiniai trenerių tarybos siūlymu ir direktoriaus įsakymu gali būti priimami į aukštesnę sporto mokymo grupę.
Klaipėdos miesto tarybos nustatytas mokestis už užsiėmimus 2,90 Eur už vieną mėnesį.

Artūras Ševelkovas
Nacionalinis sporto treneris
tel. 8 686 40682
Vladimir Krutko
Lietuvos sporto treneris
tel. 8 683 88991
Evaldas Malelė
Lietuvos sporto treneris
tel. 8 686 03761
Zenonas Bertulis
Lietuvos sporto treneris
tel. 8 613 81288

Treniruočių tvarkaraštis 2018-2019

Graikų romėnų imtynės

Imtynės, dviejų sportininkų kova, kurios metu stengiamasi varžovą paguldyti ant menčių arba laimėti taškais, sporto šakų grupė. Labiausiai paplitusios rūšys: graikų-romėnų (prancūzų, buv. SSRS – klasikinės), laisvosios, moterų , dziudo ir savigynos imtynės (sambo). Graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštėje ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2-3 kėlinius po 2 minutes. Imamasi bet kurioje padėtyje tol kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas imtynininkas, kuris gauna daugiausia taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975m. imtynėse nebūna lygiųjų). Graikų-romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles. Vyrai pagal amžiaus grupę skirstomi į 7-14 svorio kategorijų, moterys į 4-10 svorio kategorijų, nuo 2004m. yra 4 olimpinės svorio kategorijos.
Imtynės žinomos nuo seniausių laikų (5000 m. pr. Kr., Kinija). Senovės Graikijoje jos buvo olimpinių žaidynių dalis. Į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos 708 m. pr. Kr. (XVIII olimpinės žaidynės). Vėliau jos labai paplito Romos imperijoje. Graikų-romėnų imtynės atgaivintos XVII a. pab. Prancūzijoje (vadintos prancūzų imtynėmis), laisvosios imtynės – Didžiojoje Britanijoje. 2004m. moterų imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. 1912m. įkurta Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (Fėdėration Internationale de Lutte Amateur, FILA).
2007m. vienijo 160 šalių. Rengiami graikų-romėnų (nuo 1898m.), laisvųjų imtynių (nuo 1928m.) Europos, graikų-romėnų ir laisvųjų (nuo 1904m.), moterų (nuo 1987m.), imtynių pasaulio čempionatai. Nuo 2004m. vyksta paplūdimio imtynių čempionatai (skiriama 2 svorio kategorijos, kovojama dėl absoliučiojo čempiono titulo). Pajėgiausi pasaulyje yra Rusijos, Švedijos, Bulgarijos, Japonijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, JAV, Irano, Vengrijos, Suomijos, Lenkijos, Danijos imtynininkai.
Lietuvoje imtynės (ristynės, imtys, galėtynės, mintynės, mestynės) mėgstamos nuo seniausių laikų. Jos buvo labai populiarios tarp kaimo vyrų, paauglių, vaikų ir net merginų. Jau nuo senovės Lietuvoje praktikuotos labiau primena graikų-romėnų (prancūzų) imtynes, tik kartais imantis buvo leidžiama pakišti koją (dažniausiai vaikų imtynėse). Sporto šaka Lietuvoje tapo 20 a. pradžioje, kai 1907-11-29 V. Petrauskas su bendraminčiais įkūrė Kauno sporto draugiją „Aras „(Kovenskoe sportivnoe obščestvo Oriol), ji rengė Kauno miesto čempionatus (1909m. pirmuoju čempionu tapo V. Petrauskas). Po I pasaulinio karo pirmosios varžybos įvyko 1923m. pabaigoje. Jas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS). 1923-12-02 įkurta Lietuvos imtynių federacija (vad. J. Šulginas). 1924m. įvyko Kauno graikų-romėnų čempionatas, 1925m. Lietuvos čempionatas Kaune (čempionai: svorio kategorijoje iki 62 kg – E. Ruseckas, svorio kategorijoje iki 67,5 kg – J. Pankovas, svorio kategorijoje iki 75 kg , S. Dagys, svorio kategorijoje iki 82,5 kg ir absoliutusis B. Malkevičius). Paskutinis Lietuvos čempionatas vyko 1926m.
Lietuvos imtynininkai sėkmingai rungtyniavo SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose. Didžiausių laimėjimų pasiekė: R. Bagdonas (1962m. ir 1968m. SSRS vicečempionas, 1964m. bronzos medalininkas, 1965m. pasaulio čempionas – treneriai M. Misiūra, I. Maslennikov), V. Mizgaitis (1975m. pasaulio jaunimo čempionas, 1978m. SSRS vicečempionas, 1979m. SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas- tr. V. Bagdonavičius), V. Remeika (1963m. SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,1990m. įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991m. priimta į FILA, 1992m. Lietuvos atletai pirmą kartą Europos čempionate dalyvavo su savo valstybės vėliava. 1997m. įvyko pirmasis Lietuvos moterų čempionatas.
Didžiausių laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, universiadose ir olimpinėse žaidynėse pasiekė: M. Ežerskis (2003m. pasaulio čempionate 12 vieta, 2005m. Europos čempionate 3 v., 1999m. pasaulio kariškių žaidynės, 2001m., 2002m., 2003m. pasaulio kariškių čempionate 3 v., 2007m. pasaulio čempionate 2 v. (tr. E. Skrickus, R. Vartanovas, G. Kazovskij), M. Mizgaitis (2003m. pasaulio čempionate 4 v., 2005m. pasaulio universiadoje 3 v., 2005m. pasaulio čempionate 5 v. (tr. V. Mizgaitis, R. Vartanovas, G. Kazovskij), V. Venckaitis (2007m. Europos čempionate 3 v., 2007m. pasaulio čempionate 3 v.(tr. J. Sabutis, R. Vartanovas, G. Kazovskij), L. Adomaitis 2005m. Europos čempionate 3 v., 2006m. pasaulio studentų čempionate 3 v. (tr. J. Sabutis, R. Vartanovas), S. Adomaitis 2006m. pasaulio studentų čempionate 3 v. (tr. J. Sabutis, R. Vartanovas, G. Kazovskij), V. Šidlauskas 2004m. Europos čempionate 4 v.
Olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai: R. Šukevičius – 11 v. (1992m.), 12 v. (1996m.); R. Vartanovas – 14 v. (1996m.); R. Pauliukonis (laisvosios imtynės) – 9 v. (1996m.), 17 v. (2000m.); M. Ežerskis – 8 v. (2000m.), 13 v. (2004m.), 7 v. (2008m.); S. Adomaitis – 16 v. (2004m.); M. Mizgaitis – 11 v. (2004m.), 3 v. (2008m.), V. Venckaitis – 14 v. (2008m.); A. Kazakevičius – 15-16 v. (2008m.).

Bookmark the permalink.

Klaipėdos miesto „Viesulo“ Sporto Centras

2016 Visos teisės saugomos